Brangiai kainuojantys gaisrai

Kiekvienais metais gaisrai nusineša tūkstančius gyvybių. Ir kainuoja milijardus eurų. Didelis gaisras gali sukelti net įmonės bankrotą. Jei ugnis sunaikina istoriškai vertingą pastatą, itin svarbius duomenis ar šeimos fotografijas, tokios netekties neįmanoma kompensuoti pinigais. Net draudimas nuo gaisro niekada nepakeis ugnyje žuvusių apdraustųjų. Gaisrai visuomet sukelia užterštumą. Dūmai, atliekos ir vanduo, panaudotas gaisrui gesinti, yra pilni toksinų, pvz., dioksinų.


Gyvybiškai svarbus izoliacijos vaidmuo

Neteisingai pasirinkus izoliacinę medžiagą, pasekmės gaisro atveju gali būti dramatiškos. Degi izoliacija gali dar labiau paspartinti ugnies plitimą. Užuot nedidelį ugnies židinį pastate radusiai, atvykusiai ugniagesių komandai gali tekti gesinti visą, ugnies apimtą pastatą.
Pagrindinis skirtumas tarp akmens vatos ir kitų izoliacinių medžiagų yra tas, kad Rockwool akmens vata yra atspari aukštesnei negu 1000°C temperatūrai, stiklo vata lydosi prie žemesnės temperatūros (680°C), o dauguma polimerinių izoliacinių medžiagų dega ir/arba nyksta žemesnėje negu 300°C. Dėl šios priežasties Rockwool akmens vata izoliuotoms konstrukcijoms būdingas didesnis atsparumas ugniai negu konstrukcijoms, izoliuotoms kitomis medžiagomis.
Vienas pavyzdžių, kokį pavojų gali kelti degiosios izoliacinės medžiagos, yra gaisras Düsseldorf oro uoste, Vokietijoje, kur žuvo 17 žmonių.



Nuotrauka: Lietuvos Rytas

 

Video medžiaga iš gaisravietės
2:14 min.
(2,08 Mb)

 
(Šaltinis: TV.LT)

 

Minučių kaina gaisre - gyvybė!

Svarbiausia, kad pastate nebūtų daug degių statybinių medžiagų (Vienas pavyzdžių kaip greitai gaisras išplito Panevėžio „Ekrano” gamykloje), o būtų panaudotos ugniai atsparios, ugnies plitimą gaisro apimtame objekte galinčios sulaikyti medžiagos, taip sutaupant kuo daugiau papildomų minučių, per kurias būtų galima išgelbėti žmones ir turtą. Rockwool izoliacinės medžiagos gaminamos akmens pagrindu ir yra nedegios. Akmens vatos izoliacija veikia kaip ugnies užkarda, stabdanti ugnies plitimą, ir užtikrina keletą neįkainojamų papildomų minučių, kad iš liepsnojančio pastato būtų išneštos materialines vertybes, išvesti žmonės, pagaliau prie jo turi suskubti atvykti ugniagesiai (apie 60% gaisrų mūsų šalyje užgesinama per pusvalandį). Šio laikotarpio prailginimu ir pagrįstas akmens vatos gaminių naudojimas priešgaisrinėje izoliacijoje.


Statybinių medžiagų atsparumo ugniai klasifikacija

Statybines medžiagas galima įvertinti pagal įvairias savybes ir kriterijus. Gaisrinė klasifikacija suteikia galimybę įvertinti, kokį pavojų gaisro požiūriu kelia naudojamos statybinės medžiagos.
XX a. pabaigoje beveik kiekvienoje Europos šalyje buvo priimtos nacionalinės atsparumo ugniai bandymų ir statybinių medžiagų klasifikavimo taisyklės. Daugiau kaip 35 skirtingi nacionaliniai standartai kėlė sumaištį ir vartotojams, ir gamintojams. Kai kurie standartai iš esmės nesutapo, nes viena medžiaga vienoje šalyje buvo priskiriama pavojingų medžiagų grupei, o kitoje - laikoma saugia.
Todėl Europos Komisija dar prieš dešimtį metų nusprendė suvienodinti visų statybinių medžiagų, kurias ketinama parduoti Europos Sąjungoje, bandymo ir klasifikavimo standartus.
Visą svarbią informaciją apie medžiagas gaisro metu pateikia suderinta Europos statybinių medžiagų klasifikacija į "Euroklases, pagal reakciją į ugnį", kuri 2001 metais pasirodė Europoje ir per artimiausius 5 metus taps privalomu visų statybinių medžiagų ženklinimo elementu visose Europos Sąjungos šalyse. "Reagavimo į ugnį" klasėmis yra įvertinamos trys statybinių medžiagų savybės: ugnies plitimas, dūmų tirštumas ir degamieji lašeliai.